Dictionary of the Lithuanian Language.
veldinti — véldinti vksm. Mi̇̀lą véldindavo, vèždavo į vėlýklą … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
veldinti — 2 veldinti, ina, ino cur. veldėti … Dictionary of the Lithuanian Language
apveldinti — 2 apveldinti tr. leisti valdyti nuosavybę: Duoti nuosavybės raštą, apveldinti BŽ44. veldinti; apveldinti; išveldinti; paveldinti; nupaveldinti … Dictionary of the Lithuanian Language
išveldinti — 2 išveldinti tr. P atimti paveldėjimo teises. veldinti; apveldinti; išveldinti; paveldinti; nupaveldinti … Dictionary of the Lithuanian Language
nupaveldinti — 2 nupaveldinti tr. atimti paveldėjimo teisę, palikimą: Jis nupaveldino tamstą rš. veldinti; apveldinti; išveldinti; paveldinti; nupaveldinti … Dictionary of the Lithuanian Language
nuveldinti — 1 nuveldinti cur. 1 nuvelti 2. ║ Ir tau nuveldinsiu [tūbus] Vkš. | refl. tr.: Liuob nusiveldinti tūbus i ant tų tūbų liuob nagines rauks Kl. Nusiveldyk veilokus i turėsi [kuo] išeit Erž. veldinti; įveldinti; nuveldinti; suveldinti … Dictionary of the Lithuanian Language
paveldinti — 2 paveldinti cur. paveldėti 4: Gyvi daiktai veisiasi, dauginasi ir savo padermei paveldina savo ypatumus P.Aviž. veldinti; apveldinti; išveldinti; paveldinti; nupaveldinti … Dictionary of the Lithuanian Language
suveldinti — 1 suveldinti cur. 1 suvelti: 1. refl. Moters, vietoje gydyties, susiveldina kaltūną arba daro apžadus P.Aviž. 2. Suveldinti įpilai, ir tie praleida plunksnas Ggr. | refl. tr.: Milą susiveldinti DŽ. veldinti; įveldinti; nuveldinti; suveldinti … Dictionary of the Lithuanian Language
veldinimas — sm. (1) DŽ2 → 2 veldinti … Dictionary of the Lithuanian Language
įveldinti — 1 įveldinti cur. 1 įvelti 5. | refl.: Įsiveldinau į bylą su valdžia Rt. veldinti; įveldinti; nuveldinti; suveldinti … Dictionary of the Lithuanian Language
